- košinis
- 2 košìnis, -ė smob. (2), kõšinis (1) 1. kas mėgsta košę: Mūso visi vaikai nu pat mažo buvo košìniai Slnt. Mum jau ir akis košė išėdė, ale gi mūsų kõšinis – virk ir virk Ds. 2. prk. nestiprus žmogus ar gyvulys: Į tokį košìnį nėr ko kibti Kal.
Dictionary of the Lithuanian Language.